- šėlinys
- šėlinỹs sm. (3b) DŽ, NdŽ, Slnt žr. šėlas 2: Ko tu šė̃linį čia keli? KlvrŽ. Kaip užejo jo šėlinỹs, negal nė po jo kojų suktis J. Įsileida žmogus į šėlinį, pasku nė pats savęs nebsuvaldo Vvr. Apei šios gadynės šėlinius nėr ko ir bekalbėti Ggr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
